Macromedia Flash MX – dar daugiau įspūdžių

2002 06

Net 436 milijonai Interneto vartotojų naudojasi naršyklėmis su Flash Player priedu, - teigia San Francisko programinės įrangos gamintoja Macromedia. Žinoma, ne visus vartotojus tai domina. Juk daug svarbiau – galimybė matyti dinamiškus ir mielus akiai naujos kartos Interneto puslapius. Šiandien įspūdis toks pat svabus kaip ir turinys. Visas Interneto spalvų ir formų žaismas dažniausiai kuriamas naudojantis Macromedia Flash – programa, kurioje derinamas programavimas, vaizdas ir garsas. Vienas ryškiausių 2002-ųjų įvykių programinės įrangos srityje yra naujos Macromedia Flash versijos – Macromedia Flash MX – išleidimas.

Tai jau šeštoji programos versija, bet pavadinime skaičiaus šeši nėra. Net gamintojų svetainėje sunku rasti raidžių MX reikšmės paaiškinimą, tačiau daugelis teigia, jog X – romėniškas skaitmuo, žymintis kompanijos darbo dešimtmetį, o raidė M – tiesiog Macromedia. Kompanija planuoja daugelio savo gaminių pavadinime naudoti MX, pvz., HTML redaktorius DreamWeaver MX, tarnybinėms stotims skirta ColdFusion MX ir t.t. Visi MX kartos produktai tarpusavyje geriau suderinti negu pavienės skirtingų gamintojų programos. Be abejo, Macromedia  taip stengiasi sustiprinti savo ir taip neblogas pozicijas Interneto dizaino srityje, kur tenka grumtis su nemokamais atvirojo kodo (Open Source) produktais ir visuotiniais standartais.

Oficialūs Macromedia Flash MX reikalavimai kompiuteriui panašūs kaip ir kitų  grafikos redagavimui skirtų programų – Windows 98SE ar naujesnė OS versija, 64 MB RAM, 200 MHz ar spartesnis procesorius. Žinoma, nepamirštamas ir kultinis dizainerių padėjėjas - kompiuteris Macintosh. Jame turėtų būti Mac 9.1 ar naujesnė OS, 64 RAM. Daug kas priklauso nuo naudojamos grafikos dydžio ir sudėtingumo. Tradiciškai gamintojai reikalavimų kartelę šiek tiek nuleidžia tikėdamiesi didesnio žmonių dėmesio, tačiau dirbant kompiuteriu su 466 MHz Celeron procesoriumi ir 192 MB RAM įpatingų problemų neiškilo.

Pirmą kartą paleista programa nustebina pasikeitusia išvaizda. Macintosh vartotojai galės mėgautis Aqua sąsaja. Penktojoje versijoje dažnai tekdavo naudoti lango apačioje buvusius septynis mygtukus, susijusius su tekstu, spalvų parinkimu, vidine programavimo kalba ActionScript. Juos paspaudus pasirodydavo kontekstinis langas su įvairiomis nuostatomis. MX versijoje šių pagalbininkų neliko. Dabar tos pačios ypatybės nustatomos Properties lange, kurio turinys keičiasi priklausomai nuo vartotojo veiksmų, pvz., pele bakstelėjus tekstui skirtą vietą, atsiranda šrifto, lygiavimo ir kitos redagavimo galimybės. Tai gana patogu, nes kiekvienoje naujoje versijoje atsiranda vis naujų papildymų. Kiekvienam jų atskirai skirti mygtukus lango apačioje būtų nepraktiška.

Flash keitimasis nuo pirmosios iki MX versijos – tai ėjimas Interneto link. MX versija labiau primena svetainių kūrimo įrankį ar HTML redaktorių negu animacijos ir grafikos redagavimui skirtą programą. Tačiau ir naujoji versija papildyta keliomis su grafikos redagavimu susijusiomis naujovėmis. Viena jų – lengvesnis grafikos modifikavimas Free Transform įrankiu. Juo paprasta pakeisti paveikslėlio dydį ir formą. Bet tokiems vaizdų redagavimo lyderiams kaip Adobe Photoshop kol kas Flash prilygti negali. Naujaisiais įrankiai, pvz., Envelope, negalima „ištempti“ ar „suspausti“ teksto ir dažnai naudojamų simbolių. Flash MX suderinama su lietuviškais rašmenimis. Didžiausi sunkumai kyla naudojant papildomas tekstines rinkmenas, kuriose gali būti saugomi Flash animacijų tekstai, kintamieji ir pan. Žinoma, daugelyje neįprastų TrueType šriftų lietuviškų rašmenų papraščiausiai nėra. Macromedia dėl to nekalta.

Smulkius piešimo įrankių patobulinimus nustelbia dar viena naujovė – komponentų (Flash User Interface Components) atsiradimas. Sunku įsivaizduoti šiuolaikinius Interneto puslapius be įvairiausių forumų, apklausų ar kitų patobulinimų, kurie suteikia pastovaus atsinaujinimo ir dinamiškumo jausmą. Čia dažniausiai ir tenka naršytojui išreikšti savo pasirinkimą ką nors pažymint, padedant varnelę ar pan. Dažniausiai tam naudojama JavaScript programavimo kalba, kuri nėra labai sudėtinga ir brangi. Norint ja programuoti užtenka paprasčiausio tekstų redaktoriaus, pvz., Notepad. Nepaisant to, Flash MX bando konkuruoti – pateikia septynis parengtus komponentus: mygtukus (PushButton, RadioButton, CheckBox), išsiskleidžiančius meniu (ListBox, ComboBox), slinkties juostas (ScrollBar, ScrollPane). Tai vidine programavimo kalba ActionScript parašyti priedai, kuriuos galima modifukuoti, pritaikyti konkretiems atvejams. Norint efektyviai jais naudotis, reikia turėti nors minimalius ActionScript programavimo įgūdžius. Pradedantiesiems jie per sudėtingi, bet gali tapti puikiais pavyzdžiais besimokant Flash gudrybių. Tačiau patyrusiems Interneto dizaineriams standartizuoti komponentai padės sutaupyti laiką, kuris skiriamas dažnai pasikartojančioms tinklapio dalims kurti.

Flash MX buvo kurta turint galvoje labai panašioms užduotims skirtą Macromedia produktą Generator. Iki šiol jis buvo labiau pritaikytas sudėtingesnėms operacijoms su duomenų bazėmis ir plačiau naudojamas kuriant didelius informacinius portalus. Tačiau Flash MX buvo dar labiau pritaikyta perspektyviam XML standartui ir integracijai su komercinėmis NET bei J2EE technologijomis. Jau dabar Macromedia yra oficialiai pareiškusi, jog programa Generator ateityje nebebus tobulinama ir plėtojama. Žadama, kad Internetui skirtos Macromedia programos pirmiausia bus derinamos su Flash MX. Panašu, kad Flash tampa tokia ryškia Macromedia dalimi kaip Windows OS yra neatsiejama nuo Microsoft vardo.

Tačiau Flash labai sunku būti geriausiu ir grafikos redagavime, ir Interneto plėtroje. Visgi Flash galima sukurti nesudėtingus paveiksliukus ir iliustracijas Internetui. Todėl ypač svarbus programos suderinamumas su pačiais įvairiausiais standartais ir jų palaikymas. Net ir senesnės Flash versijos neblogai susitvarkydavo su pačiais įvairiausiais grafikos formatais, pvz., BMP, GIF, JPG ir dar daugelių kitų. Galimybės importuoti įvairius paveiksliukus į Flash naujoje versijoje tik padidėjo. Labai džiugu, kad Macromedia išvengė dažnos problemos – konkurentų standartų ignoravimo. Flash MX pripažįsta ir Adobe Illiustrator vektorinės grafikos *.ai, ir AutoCAD *.dfx rinkmenas. Tiesa, importuoti naujesnių nei trečioji Adobe Photoshop rinkmenų negalima. Tai šiek tiek keista, nes jau pasirodė septintoji Photoshop versija. Tampa nebeaišku, ar kompanijos Adobe ir Macromedia bendradarbiauja, ar ne.

Flash MX išvengti klaidų nepavyko. *.jpg rinkmenos, - jas galima naudoti ir Flash MX, - skistomos į dvi pagrindines grupes. Vienas jų Interneto naršyklė parodo tik tada, kai visa rinkmena yra pilnai parsisiųsta, kitas (progressive JPG) vartotojas pamato ne iš karto. Šios JPG rinkmenos išryškėja palaipsniui. Vartotojas neprivalo laukti, kol didelė byla jį pasiekia. Jis gali apsispręsti vos išryškėjus vaizdų konturams. Importuojant progresyvinius JPG į Flash MX, programa „lūždavo“. Ji pranešdavo apie klaidą (žiūrėti iliustraciją) ir automatiškai užsidarydavo. Visi neišsaugoti duomenys buvo prarasti. Ši klaida tikrai stebina. Didžioji dauguma nuotraukų Internete pateikiamos būtent progresyviniu JPG formatu.

Programos kūrėjai ypač akcentuoja galimybę į Flash MX importuoti įvairių formatų video filmus. Be populiariausių Windows OS video formatų AVI ir MPG, galima naudoti Macintosh kompiuteriuose paplitusį Quick Time Movie. Šio formato rinkmenos populiarumu nusileidžia tiek AVI, tiek MPG ar DivX formatams, bet Internete sutinkamos dažnai. Daugiausia Quick Time Player dėka, kuris pateikiamas kaip priedas Interneto naršyklėms Internet Explorer ir Netscape Navigator. Flash ActionScript dėka jau dabar nemažai tinklapių primena įprastus multimedia grotuvus. Pagrindinis tokių Interneto svetainių priešas – prastas Interneto ryšys, „džiuginantis“ trūkinėjančiu Flash filmų vaizdu ir naršytojo laiko gaišinimu. Flash MX turi savo atsaką šiam reiškiniui – dar mažesnis sukurtų rinkmenų dydis. Šiuo atžvilgiu MX versija lenkia ankstesniąsias. SWF bylų dydis sumažėjo apie 10%.

Nieko nestebina dokumentų šablonai. Dažniausiai jie naudojami teksto redaktoriuose, kai norima išvengti pasikartojančio darbo, kai rengiami dokumentai mažai kuo skiriasi vienas nuo kito. Flash MX pateikiama su keleto tipų šablonais, kurių nebuvo ankstesnėse versijose. Vieni jų pritaikyti tinklapių, reklaminių paveiksliukų (banner), fotografijų prezentacijų kūrimui. Bet visų įdomiausi šablonai skirti mobiliesiems įrenginiams – telefonams ir delniniams kompiuterimas. Macromedia žada, jog naujieji Nokia 9200 mobilieji telefonai bus suderinti su Flash standartu. Tai reiškia, jog mobiliojo telefono ekrane bus galima matyti tą patį, kas matoma Interneto naršyklėse. Tiesa, šių galimybių nereikėtų pervertinti. Juk plačiai reklamuotos WAP naršymo galimybės nesukėlė jokio perversmo ir ypatingai nepaplito.

Norint naudotis visais Flash technologijos teikiamais privalumais reikia savo kompiuteryje turėti Flash Player. Jį nemokamai galima parsisųsti iš Macromedia svetainės www.macromedia.com. Rinkmenos dydis – tik 383 KB. Šeštoji versija be jokių papildomų vartotojo pastangų tampa neatskiriam Interneto naršyklės dalimi. Nereikia nieko specialiai instaliuoti ar konfiguruoti. Tiesa, tokios galimybės yra numatytos. Daugelis jų skirtos ateičiai. Jos nustatomos labai papratai ir patogiai. Kai naršant Internete susiduriama su Flash grafika, reikia paspausti dešinįjį pelės klavišą. Pasirodo kontekstinis meniu su dviem pasirinkimo galimybėm: nuostatos (Settings) ir informacija apie Flash grotuvą. Kontekstinį meniu gali sudaryti ir daugiau dalių – tai priklauso nuo ActionScript programavimo, Flash filmo ir pan. Nuostatų skyriuje galima nurodyti, koks informacijos kiekis, gautas iš konkrečios svetainės, gali būti saugoma naršytojo kompiuteryje, ar Flash grotuvas turi teisę naudoti naršytojo filmavimo kamerą ir mikrofoną. Būtent šios nuostatos dabar visiškai nereikalingos. Macromedia teigė, jog specialūs Flash MX ir ColdFusion MX priedai, suderinami su naršytojo filmavimo kamera ir mikrofonu, bus išleisti tik 2002-ųjų pabaigoje. Be to, ar daug naršytojų turi minėtus įrenginius? Pirmosios Internetui skirtos kameros jau pasirodė ir didžiausiuose Lietuvos prekybos centruose. Kaina – 100-300 Lt. Tai nėra labai daug lyginant su profesionaliomis filmavimo kameromis, bet ir gautų vaizdų kokybė nėra aukštos lygio.

Silpnoji Flash tinklapių vieta – jų spausdinimas. Praktiškai neįmanoma taisyklingai atspausdinti įmantriai pateikto teksto ir interaktyvių animacijų. Prieš spausdinant patartina pasinaudoti peržiūros galimybe (Print Preview) – taip išvengiama nereikalingo brangių dažų naudojimo iškreiptiems spalvotiems vaizdams. Žinoma, supratingesni Interneto dizaineriai Flash galimybėmis nepiktnaudžiauja ir jas naudoja saikingai bei apgalvotai. HTML formatu pateikti tekstai sudaro didžiausią Internete pateikiamos informacijos dalį. Vargu, ar netolimoje ateityje ši padėtis pasikeis.

Didžiausias iš visų Macromedia Flash MX trūkumų – didelė kaina. Programa kainuoja 499 JAV dolerių. Tiesa, galima išbandyti 30 dienų veikiančią nemokamą bandomąją versiją. Lietuvius turėtų pradžiuginti nauja Macromedia produktų legalizavimo akcija. Anot tinklapio www.dizaineriams.lt, norėdama padėti Centrinės ir Rytų Europos pirkėjams įsigyti priemones Interneto projektų kūrimui, Macromedia siūlo už 591 litą (+PVM) įsigyti komplektą WebTools Bundle, kurį sudaro Macromedia Flash 5, DreamWeaver 3, FireWorks 3 ir FreeHand 9 programų paketai. Norintiems įsigyti naujausias minėtų produktų versijas, rekomenduojame pirkti komplektą WebTools Bundle ir atnaujinimą (Upgrade).

Panašias akcijas skatina arši konkurencija tarp Flash MX ir kompanijos Adobe programos LiveMotion 2. LiveMotion JavaScript programavimo kalba yra Flash ActionScript analogija. LiveMotion 2 taip pat sėkmingai galima kurti interaktyvius tinklapius, Interneto programas ar CD prezentacijas. Darbus galima išsaugoti SWF formatu, kuris naudojamas daugumoje Macromedia gaminių. Trumpai tariant, LiveMotion 2 ir Macromedia Flash MX skirtos toms pačioms užduotims ir pasižymi analogiškomis savybėmis. Tačiau didelis LiveMotion pranašumas – gamintojas, t.y. kompanija Adobe. Programa Adobe Photoshop yra grafikos redagavimo lyderis jau ilgą laiką ir savo pozicijų užleisti anaiptol neplanuoja. Daugiausia šioje kovoje turėtų laimėti paprasti Interneto naršytojai ir naujų ispūdžių mėgėjai.

Keletas naudingų nuorodų:

www.macromedia.com - gamintojai
www.flashkit.com - mokytojai:)
www.dreams.lt - Lietuvos profesionalai

 

viršun

© 1998 | 2003 Tomas M   

tm::net tekstai vaizdai kontaktai nuorodos tm_net v1.0